- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai atnešus karą į Europą, kultūra išlieka svarbia laisvės, už kurią kovojame, dalimi, įžanginiame renginyje prieš Lietuvos sezoną Prancūzijoje sakė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Macronas).
„Rusija atnešė karą į Europą, grasina mūsų visuomenei ir nori paversti pasaulį pasauliu be taisyklių. Taigi, reikia priminti jėgą to, kas mus vienija – kas gali būti svarbiau, nei laisvės skonis, kurį jūs priminėte, nei drąsa, kuri iš to išplaukia, negu kultūra, už kurią mes kovojame ir kuri yra neatsiejama nuo tos brangios laisvės, kuri apibrėžia mūsų priklausomybę Europos Šeimai“, – antradienį sakė Prancūzijos vadovas, kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda dalyvaudamas koncerte šv. Liudviko katedroje Invalidų rūmuose.
Šis Paryžiuje surengtas pianistų Mūzos Rubackytės, Simono Poškos kartu su Sebastieno Billardo (Sebastiano Bijaro) diriguojamu orkestru koncertas yra įžanga į rudenį prasidėsiantį Lietuvos sezoną Prancūzijoje.
E. Macronas reiškė viltį, kad Šv. Liudviko katedros kupolai lietuviams „primins barokinius Vilniaus kupolus“.
Jis priminė, kad iniciatyvą kartu su G. Nausėda įtvirtino 2021-aisiais, Lietuvos vadovo vizito Paryžiuje metu. Jis dėkojo diplomatams, menininkams, prisidėjusiems prie iniciatyvos įgyvendinimo.
E. Macronas pabrėžė, kad Lietuvos ir Prancūzijos kultūriniai, moksliniai mainai kartu su kova „prieš dezinformaciją ir melą“ tampa pamatinėmis vertybėmis.
Jis taip pat akcentavo, kad prieš dvejus metus Prancūzija ir Lietuva šventė diplomatinių santykių šimtmetį, kartu stiprina ryšius, kalba apie paramą Ukrainai, vysto strateginius planus, sakydamas, kad tai yra „visų mūsų bendros ateities raktas“.
Prancūzijos vadovas taip pat pažymėjo, jog svarbus šalių draugystės simbolis yra antradienį inauguruota „Lietuviškų sodų“ erdvė.
„Šis sodas nešioja Lietuvos vardą. Šis apsikeitimas, šie draugiški ženklai tarp valstybių rodo pasitikėjimą, kuris mus vienija. Bet ne tik tai – greta gilinimosi į mūsų santykius galėsime labiau pasitikėti, dar labiau susidraugauti tarp tautų“, – sakė jis.
E. Macronas minėjo Lietuvą ir Prancūziją siejančius kūrėjus – Oskarą Milašių, Romainą Gary (Romeną Gari), Prosperą Merime ir kitus menininkus.
„Aš linkiu, kad šis Lietuvos sezonas Prancūzijoje, kuriam atsilieps prancūziškas kultūrinis aidas Lietuvoje, sustiprintų mūsų priklausomybės jausmą tai pačiai Europos šeimai, kad primintų mūsų prisirišimą prie demokratijos, kad vienytų mūsų šalių vyrus ir moteris. Kartu galvosime, kartu spręsime problemas, kartu kursime, vieni kitus praturtinsime ir vieni kitų veiduose matysime, kas atspindi mūsų žmoniją. Tai ir yra Europa“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda: laisvės troškimas – impulsas menui
G. Nausėda savo kalboje taip pat akcentavo, jog „nenumalšinama ir nepasotinama meilė laisvei“ yra nuo seno vienas esminių impulsų daugelio Lietuvos menininkų ir kultūros veikėjų kūryboje.
„Tai aistra, kuri tampa tuo ryškesnė ir karštesnė, kuo aiškiau mes visi juntame prigimtinį laisvės trapumą. Tai ypač aktualu šiuo metu, kuomet Ukrainoje tęsiasi siaubingas Rusijos pradėtas karas“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis taip pat akcentavo, kad „kultūros kalba“ yra vienas geriausių būdų liudyti šalių bendrystę.
„Būtent kultūra, kylanti iš europietiškos tapatybės šaknų, aprėpianti pačius įvairiausius žanrus, liudijanti kiekvienos šalies ir jos žmonių kūrybinį unikalumą, leidžia mums vieniems kitus geriau suprasti – ir atpažinti – Europos civilizacijos kontekste“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad Paryžiuje ir Prancūzijoje jau dabar yra daugybė Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės ženklų o artėjantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje „plačiau atvers pažinimo vartus“ ir pristatys šalies auditorijai ne tik Lietuvos kultūrinius, bet ir akademinius, intelektinius, ekonominius, socialinius pasiekimus.
„Lietuvos sezonas vyks pačiu tinkamiausiu metu. Nes draugystei tinkamiausias metas – šiandien. Nes mūsų gebėjimas žvelgti viena kryptimi kaip niekad aktualus pamatinių geopolitinių lūžių kontekste, kai turime pasirūpinti Europos saugumu ir užtikrinti jos ateitį“, – kalbėjo jis.
Abu šalių vadovai anksčiau antradienį dalyvavo dvišaliame susitikime. Jie teigė daugiausiai dėmesio skirsiantys Ukrainos paramai ir jos pastangoms atremti Rusijos puolimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Mes prieš 7 306 dienas: kuo pasikeitėme per 20 metų?
2004 m. gegužės 1-oji, pirma Lietuvos diena ES, įamžinta dviejuose fotografų projektuose ir dokumentiniame filme. Kuo pasikeitėme per 20 metų? ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
S. Dirsytė: ne aš ieškau istorijų, o jos mane susiranda
„Kai rašai istorinį romaną, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizdinys ima virsti...