- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Vilniaus knygų mugėje dalydamos autografus dvi šalies bibliotekose skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – juokavo: jei viena negalėtų baigti savo romano, tai tikrai padarytų kita.
Toji mintis rašytojas įkvėpė sumanymui, kuris per metus buvo įgyvendintas. Šiais metais mugėje Irena ir Jolita jau pasirašinėjo bendrą savo romaną „Atgimusi melodija“.
Kurti atstumas netrukdė
Atstumas tarp Hamburgo, kur jau daugelį metų gyvena J. Herlyn, ir Alytaus, kur knygas rašo ir verčia I. Buivydaitė, bendram darbui nesutrukdė. Šiame technologijų amžiuje nesudėtinga dirbti kartu, jos sako ir pasakoja, kad romanas gimė mesendžerio žinutėse, elektroniniuose laiškuose, vaizdo susitikimuose, ginčuose ir diskusijose. Procesas buvęs kūrybingas ir smagus.
Romanas „Atgimusi melodija“, kurį išleido leidykla „Alma littera“, skaitytojus įtraukia į jautrią, netikėtą ir kartu, regis, labai atpažįstamą istoriją apie žmones, jų santykius, draugystę ir baimę, kaltę ir atleidimą. Be jokios abejonės, ir meilę, kuri nepaiso laiko ir erdvės ribų. Romano centre atsiduria dvi jaunystės draugės, kurios ryžtasi atverti savo praeities ir pamirštos draugystės duris.
Apie meilę su meile
„Trijų skirtingų kultūrų ir tų kultūrų meilės specifikos pavaizdavimas – graikiška, korėjietiška, daniška – suteikia kūriniui tam tikros egzotikos. Nekalbu apie lietuvišką specifiką“, – taip apie dviejų autorių romaną rašė anglistas, poetas ir eseistas Povilas Venta Kuprys.
Siužetinės linijos susipynusios, susivijusios į vieną tamprią juostą, joje daug logiškumo, nuoseklumo ir netikėtumo, posūkių, kurie byloja apie abiejų autorių siužetinių linijų pynimo aukštą meistriškumą. „Visas tas juostas apkabina jautrios meilės trapumas, nepasotinamas troškimas būti mylimam (mylimai) ir mylinčiam (mylinčiai). Erotinis pradmuo suteikia romanui jaunatviškumo, guvumo ir tam tikro tauraus grožio, vitališkumo, kaip kraujas suteikia kūnui tekančios gyvybės palaikymą. Nemylėti – tarsi negyventi, šmėsteli romane tiesiogiai neparašyta mintis“, – sako P. Venta Kuprys ir priduria, kad groti vienai fortepijonu yra viena, o grojimas dviese reikalauja sutelktumo, profesionalumo ir gebėjimų derinti kūrybines ambicijas.
Tikėtina, kad eilės bibliotekoje prie šios knygos bus ilgos – kas gi nenori skaityti apie meilę su meile?
Kūrė duetu
„Atgimusi melodija“ pirmą kartą suskambėjo skaitytojų sausakimšoje, didžiausioje šių metų Vilniaus knygų mugės salėje.
J. Herlyn pasakojo, kad mintis apie tai, jog būtent I. Buivydaitė galėtų užbaigti jos neužbaigtą romaną, atėjusi prieš keletą metų, kai rašytoja sunkiai sirgo. Tada ji pagalvojusi, kad Irenos rašymo stilius panašus, jos abi – romantikės.
Prieš metus Vilniaus knygų mugėje juokais pasidalijusi savo idėja, Jolita sulaukė panašaus Irenos atsakymo: „Ir aš taip pat galvojau – norėčiau, kad būtent tu baigtum mano knygą.“
Romano centre atsiduria dvi jaunystės draugės, kurios ryžtasi atverti savo praeities ir pamirštos draugystės duris.
Šiandien šioje istorijoje visi gyvi, gyvos ir knygos herojės – dvi jaunystės draugės, kurias išskyrė likimas. Viena atsidūrė Kopenhagoje, kita liko Lietuvoje.
„Su Irena sutarėme: ji – melodramų karalienė, jai svarbu jausmai, man – kad žmonės sužinotų apie kitas šalis, jų autentiką, įgytų naujų žinių. Taigi, nusprendėme vieną heroję išsiųsti į Korėją, juo labiau kad ir Irena šioje šalyje yra buvusi. Turiu pasakyti, kad būtent čia yra nemažai painiavos – atrodo, kad daug keliauju aš, o išties tai Irena aplankiusi daugybę šalių“, – pasakojo J. Herlyn.
Painiavos „Atgimusioje melodijoje“ gali būti ir daugiau: atskirti, kuri rašytoja parašė kurią dalį, sunkiai įmanoma. Netgi I. Buvydaitės visų knygų pirmoji skaitytoja – jos sesuo – negalėjo to padaryti.
Rašydamos romaną abi autorės iškart pasiskirstė vaidmenimis ir išsiaiškino, kas joms svarbu. Be abejo, ginčijosi jos irgi. „Pavyzdžiui, Irena paprašė, kad išbraukčiau sakinį, kur senelė Florentina, meno istorijos dėstytoja, aiškina savo anūkei, kad blondinės jau senovės Graikijoje buvo labiau vertinamos nei tamsiaplaukės, todėl moterys visais įmanomais būdais šviesindavosi plaukus, o veiksmingiausia priemone buvo laikomos viduriuojančių kūdikių išmatos, jas netgi pardavinėdavo turguje, – pasakoja J. Herlyn. – Irenai toks faktas, net jei ir įdomus, pasirodė labai neromantiškas ir trikdantis. Tad romane jo nebeliko.“
Svarbiausia, kad rašydamos bendrą knygą autorės nesusipyko. „Beveik visada mudvi pasiekdavome kompromisą, susitardavome, – pasakoja Irena, o Jolita priduria, kad skirtingumai romanui suteikė spalvų. „Irena parašydavo, o aš verkdavau paskaičiusi. Esu racionalesnė ir pragmatiškesnė nei ji“, – prisipažįsta ir priduria, kad avantiūra, į kurią netikėtai leidosi, pasiteisino.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas1
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...