- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos miesto taryba nuosavybes teise priklausančius paviršinių nuotekų tinklus perdavė bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Turto perdavimas – žingsnis gerinant viešųjų paslaugų kokybę, užtikrinant kokybišką ir patikimą lietaus nuotekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Šiuo metu Klaipėdos mieste paviršinių nuotekų tinklų ilgis sudaro 357 kilometrus.
„Džiaugiuosi, kad miesto taryba po kone dešimtmetį trukusių diskusijų ryžosi svarbiam klaipėdiečiams žingsniui, kuris miestui padės palaipsniui išvaduoti nuo potvynių. Paviršinių nuotekų tinklų perdavimas buvo neišvengiamas žingsnis siekiant sudaryti tinkamas sąlygas kurti ir plėtoti infrastruktūrą, kuri yra gerokai nusidėvėjusi ir vietomis net avarinė. 2017–2020 metais į paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją Klaipėdos miesto savivaldybė investavo 458 tūkstančius eurų, tačiau tokios apimtys nebuvo pakankamos gyventojams užtikrinant kokybiškos paslaugos teikimą. Perdavus tinklus bendrovei „Klaipėdos vanduo“ atsiras galimybė investuoti į problematiškiausias vietas, kurios po didesnės liūties patvinsta“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Bendrovei „Klaipėdos vanduo“ nuosavybes teise perduota ne tik paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūra, bet ir papildomai į paviršinių nuotekų tvarkymą įtrauktos miesto gatvės bei pėsčiųjų takai, tai maždaug sudaro 853 hektarus. Šiuo sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybė siekia sumažinti mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą juridiniams asmenims, kuris dėl investicijų į lietaus tinklų rekonstrukciją, remontą padidėtų.
„Klaipėdos savivaldybei už miesto gatvių ir pėsčiųjų takų paviršinių nuotekų tvarkymą metinis mokestis sudarytų 824,2 tūkstančius eurų. Tai maždaug 756,6 tūkstančių eurų daugiau, nei mokama šiuo metu, tačiau miestui nebereikėtų skirti papildomai lėšų tinklų remonto darbams, taigi bendras savivaldybės mokestis sudarytų apie 600 tūkstančių eurų Tuo pačiu labai atsakingai pareiškiame, kad dėl paviršinių nuotekų tinklų perdavimo gyventojams neteks mokėti vadinamojo „lietaus“ mokesčio. Tokių svarstymų nėra ir net negali būti, tad gyventojų šis sprendimas niekaip neįtakos finansiškai, o priešingai – užtikrinsime tinkamas ir kokybiškas paslaugas bei sumažinsime potvynių rizikas mieste. Už paviršinių nuotekų tvarkymą moka ir toliau mokės tik juridiniai asmenys, kuriems šis mokestis gali padidėti nuo 0,13 iki 0,15 euro centų už kubinį metrą“, – tvirtina G. Neniškis.
Šiuo metu net 75 proc. miesto paviršinių nuotekų tinklų skaičiuoja jau daugiau nei 30 metų, tinklų būklė yra bloga, dalies – net avarinė ir juos būtina rekonstruoti. Šiai dienai labai blogos arba avarinės būklės tinklai yra 46 miesto vietose, o bendras jų ilgis siekia daugiau nei 9 kilometrus. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, atlikusi probleminių vietų ir dažniausiai nuo potvynių kenčiančių miesto dalių analizę, planuoja per trejus metus į paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją, kapitalinį remontą ir naujų tinklų tiesimą investuoti apie 8–9 milijonus eurų.
„Kol paviršinių nuotekų tinklus valdėme panaudos sutartimi, mūsų rankos buvo surištos – negalėjome investuoti, o dabar perimdami tai nuosavybes teise mes galėsime į paviršinių nuotekų tvarkymą įtraukti perimto turto nusidėvėjimą bei turto grąžą, o tai reiškia apie 600 tūkstančių eurų kasmet didesnes pajamas, kurias investuosime į probleminių vietų rekonstrukciją, kapitalinį remontą. Suskaičiavome, kad kasmet galėtume rekonstruoti maždaug 2 kilometrus tinklų, apie 50 kilometrų išplauti aukšto slėgio technologija tinklus nuo apsinešimų bei atlikti tinklų diagnostiką, kuri užtikrintų savalaikį problemų sprendimą, taip pat per trejus metus planuojame pastatyti du valymo įrenginius, kurie užtikrintų nuotekų valymą. Taip pat siektume Europos Sąjungos paramos sprendžiant lietaus tinklų problemas mieste“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Paviršinių nuotekų tinklų perdavimas nuosavybės teise bendrovei „Klaipėdos vanduo“ ir investicijos į lietaus tinklų rekonstrukciją, remontą ir naujų tinklų tiesimą neturėtų įtakos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainai gyventojams. Paviršinių nuotekų tvarkymui vykdoma atskira apskaita, kuri nėra įtraukta į vandens ir nuotekų tvarkymo kainą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas Palangoje su B. Pistoriumi aptars NATO gynybos planus, Vokietijos indėlį1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį Palangoje su Vokietijos kolega Borisu Pistoriumi (Borisu Pistorijumi) aptars NATO gynybos planų įgyvendinimą, tarptautines operacijas, paramą Ukrainai. ...
-
Duodami kitiems, gauname neįkainojamą prasmės grąžą1
Vasarišką sekmadienį miestą užliejusi veržli „Vilties bėgimo“ bendruomenė tik dar kartą paliudijo: nuoširdžios ir prasmingos idėjos visada suranda kelią į žmonių širdis. Prie Klaipėdos savastimi tapusio renginio ...
-
Uostamiestyje baigiama svarbios žiedinės sankryžos rekonstrukcija13
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ baigia Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje – atliekami paskutiniai aplinkos tvarkymo darbai. B...
-
Klaipėdoje – Kaimynų šventė10
Sekmadienis Klaipėdoje – neliūdnas, vos tik pasibaigė Vilties bėgimas, kai prie centrinio stadiono ėmė rinktis klaipėdiečiai. Čia prasidėjo Kaimynų šventė. ...
-
Atšilus orams tiek Vilnius, tiek Klaipėda susilaukė skundų dėl motociklų sukelto triukšmo15
Atšilus orams ir prasidėjus motociklų sezonui, dalis visuomenės neigiamai reaguoja į šių transporto priemonių keliamą garsą. Kaip Eltai pranešė Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės, šiais metais jau buvo sulaukta skundų d...
-
Vilties bėgimas užliejo Klaipėdą – pasirodė ir I. Šimonytė33
Sekmadienis Klaipėdoje buvo išskirtinis – centrinė miesto dalis automobiliais buvo nepasiekiama, nes čia vyksta Vilties bėgimas, skirtas solidarizuotis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. ...
-
Klaipėdos sezoną pradės vandens autobusas
Klaipėdoje nuo sekmadienio Danės upe pradeda plaukti vandens autobusas. ...
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba10
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas3
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...