Quantcast

Apie knygas ir gyvenimą – be užuolankų

„Gerbiama redakcija!“, – taip prasidedančius laiškus iki šiol gauna laikraščių leidėjai. Šią frazę savo knygai pavadinti pasirinko 16 metų dienraščiui „Klaipėda“ vadovavęs žurnalistas, poetas, leidėjas Antanas Stanevičius.

Pakvietęs klaipėdiečius į šios publicistikos rinktinės bei fotografijų albumo „Abipus tūkstantmečių slenksčio“ sutiktuves A. Stanevičius paprašė savo bendražygius žurnalistą Gediminą Pilaitį ir rašytoją, filosofą Arvydą Juozaitį bei režisierių, aktorių Liną Zubę padėti jam. Šie vyrai yra knygų autoriaus bendražygiai ir bičiuliai.

Į Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinį antradienį vakare susirinko A. Stanevičiaus buvę bendradarbiai, jo kūrybos gerbėjai, pažįstami ir bičiuliai.

Ši diena knygų pristatymui pasirinkta ne atsitiktinai. Kiekvienas kalbėjęs pirmiausiai susirinkusiuosius sveikino su visiems lietuviams svarbia diena – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos švente.

D. Janauskaitės nuotr.

Pradėję kalbą apie A. Stanevičiaus kelią į žurnalistiką ir laikraščio redaktoriaus postą, vakaro dalyviai išgirdo daugeliui negirdėtą faktą, kad pirmiausia dienraščiui „Tarybinė Klaipėda“ vadovauti buvo pasiūlyta G. Pilaičiui. Jis nenorėjo būti partinės nomenklatūros tampomas už virvelių, todėl atsisakė ir prasitarė apie tokią galimybę savo bičiuliui, tada dar gyvenusiam Vilniuje, A. Stanevičiui.

Tokių ir daug kitų pasakojamų smagių istorijų, susijusių su redakcija, miesto spauda, žurnalistais buvo kupinas visas vakaras.

Susirinkusieji dalijosi savo patirtimi bendraujant su A. Stanevičiumi. Vieniems jis buvo viršininkas, išleidęs į net pusmetį užtrukusią komandiruotę, kitiems – poezijos knygos recenzijos autorius, paskatinęs drąsesnei kūrybai, dar kitiems – drąsus ir išmintingas laikraščio leidėjas, sugebėjęs greitai reaguoti į istorinius įvykius. Vakaras galėjo trukti ne porą valandų, o kur kas ilgiau, jeigu mikrofoną būtų gavęs kiekvienas renginio dalyvis.

D. Janauskaitės nuotr.

Galiausiai kalba nuo prisiminimų ir asmeninių patirčių pakrypo prie aktualių klausimų – kas yra žodžio laisvė ir ar gali žurnalistai būti laisvi rašyti ką ir kaip nori.

Kai kurie pasisakymai dvelkė pesimizmu – nykdama spauda kartu gali nugramzdinti mūsų unikalią kalbą.

Grįždami prie A. Stanevičiaus knygų jo bičiuliai pabrėžė lengvą autoriaus plunksną ir taiklią akį, todėl ne vienam buvo panašu, kad publicistikos rinktinė yra iliustruota fotoalbumu, o kartu šie du leidiniai yra viena – pasakojimas apie gyvenime sutiktus žmones.



NAUJAUSI KOMENTARAI

rasa

rasa portretas
Nuširdus Dėkui Redaktoriui Antanui. Žavus iki šiol, nepraradęs savojo, išskirtinio humoro...

To ir ką

To ir ką portretas
Nu, šįsyk prisidirbai. Dabar turėsi reikalų su prokurorais. Nepykite Antanai, mes jus gerbiam, o darbuose visokių žmonių buvo ir yra. kaip sakoma atleisk jiems, nes jie nežino ką daro.

Vitalija

Vitalija portretas
Nu ir ka?Išmok normaliai rašyt be klaidų.Nesąmonių rašyti nereikia.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių