- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pievelėje įkurdintas senoviškas plūgas, pamatus ir pastogę puošiantys vežimo ratai, sienas užkariavusios iš metalo kaltos saulutės ir kryžiai, medžio skulptūros.
-
Žarijiniai: ant židinio atbrailos puikuojasi keli samovarai ir lygintuvas.
-
Gėlių ornamentais puošta nedidukė skrynia, o tartum norėdamos pasmalsauti, kas yra joje, spintos galu ropščiasi rankų darbo skudurinukės.
-
Mažosios Rumšiškės Domeikavos seniūnijoje
-
Gausa: kiekviename kambaryje – daugybė eksponatų.
-
Mažosios Rumšiškės Domeikavos seniūnijoje
-
Paskirtis: nenaudojamos audimo staklės tapo rankinių kabykla.
-
Baldas: skrynia liko daugiabutyje.
-
Originalūs: palubėje besisupantys nedidukai žaislai – V. Triuko rankų darbo.
-
Pradžia: pirmasis darbas tebepuošia senolės kambario sieną.
-
Brangiausia: V. Triukas demonstruoja J. Karpienei svarbiausią eksponatą – ližę.
-
Puošmena: juvelyrę R. Triukienę paviliojo tapyba, sakralinio meno tematika.
-
Muzikantė: jaunystėje J. Karpienė grojo gitara, armonika, o prieš kelerius metus dar skambindavo kanklėmis.
Žmonės įvairiai naudoja sodo namelius ir 6 a žemės prie jų: vieni sezono metu vis dar atvažiuoja užsiauginti daržovių, kiti – tiesiog pailsėti nuo miesto triukšmo, treti jau seniai surentė gyvenamuosius namus. O štai Domeikavos seniūnijos gyventojų Rasos ir Vito Triukų valdą sodų bendrijoje drąsiai galima vadinti Mažosiomis Rumšiškėmis. Prieš du dešimtmečius ji netgi buvo pripažinta pavyzdine sodyba „Smiltynės“ sodų bendrijoje.
Buities rakandų nepaliko
Viskas prasidėjo nuo to, kai Pasandravyje (Raseinių r.) gimusią ir augusią Rasą, jos brolį Antaną ir tėvelius Karpius iškeldino melioracija. Gavusi kompensaciją už nugriautą sodybą, meniška šeima atsikėlė į Domeikavą ir apsigyveno keturaukštyje atsilaisvinusiame bute. Kartu su kita manta parsigabeno visus turėtus senoviškus buities rakandus, įrankius, baldus. Kai kurie jų – kraitinė skrynia, spinta, senoviška Joanos Karpienės kojinė siuvimo mašina ir kt. – taip ir liko bute, o kiti iškeliavo į sodo namelį. Iš Pasandravio atkeliavo tiek daug daiktų, kad šeimos vyrams namelį teko padidinti. Dabar jį vadinti nameliu būtų įžeidu.
Kad statinio paskirtis neįprasta, liudija ir jo išorė, ir aplinka: pievelėje įkurdintas senoviškas plūgas, pamatus ir pastogę puošiantys vežimo ratai, sienas užkariavusios iš metalo kaltos saulutės ir kryžiai, medžio skulptūros.
Kompozicija: ant šimtametės spintos įkurdinta gėlių ornamentais puošta nedidukė skrynia, o tartum norėdamos pasmalsauti, kas yra joje, spintos galu ropščiasi rankų darbo skudurinukės. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Akys raibsta nuo gausos
Jau pirmame šeimos asmeninio muziejaus kambaryje akys apraibsta nuo senovinių daiktų gausybės: čia skrynia, vilnos verpimo ir siūlų sukimo ratelis, nemažai erdvės užimančios audimo staklės. Kadangi nė viena šeimos moterų prie jų jau neprisėda, ant staklių akį traukia originalių rankinių kolekcija. Kai užtrukęs žvilgsnis nusileidžia žemyn, nustebina senoviška lyginimo įranga: kočėlas ir rintė, medinis kibiras, rėčka (puskubilis), sviesto muštuvis, kiti rakandai.
Gausa: kiekviename kambaryje – daugybė eksponatų. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Siuvimo mašina taip pat nenaudojama, tad po ja vietą rado molinė puodynė, šalia prigludo lagaminas. Senovinis stalas uždengtas jo vienmete siuvinėta linine staltiese, virš stalo oriai kabo žibalinė lempa. Langus dengia austos užuolaidos.
Netuščios ir sienos: ant jų, kaip pridera, kabo rankšluostinė, drožinėti ir kitokie paveikslai.
Kitame kambaryje ant židinio atbrailos puikuojasi keli samovarai (virduliai) ir pažangesnis – žarijomis kaitinamas – lygintuvas. Ant šimtametės spintos įkurdinta gėlių ornamentais puošta nedidukė skrynia, o tartum norėdamos pasmalsauti, kas joje, spintos galu ropščiasi rankų darbo skudurinukės.
Žarijiniai: ant židinio atbrailos puikuojasi keli samovarai ir lygintuvas. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kilimų muziejėlyje neaptiksi, čia karaliauja įvairiausiomis technikomis padaryti takai: austi, siuvinėti, nerti iš audinio juostelių.
J. Karpienė dauguma daiktų naudojosi, kai kuriuos jų – padarė pati. Paklausta, be ko jokiais būdais nebūtų iškeliavusi iš Pasandravio, senolė nedvejojo nė akimirkos – be ližės. Paaiškino: kaip be jos krosnin duoną pašausi.
Viešai eksponuoti neketina
Paklaustas, kiek eksponatų yra privačiame muziejuje, V. Triukas tik šyptelėjo: jei skaičiuotum ir pasikartojančius, gal ir tūkstantis susidarytų. Ar niekada neliko mintis su jais supažindinti ir kitus žmones, kur nors surengti parodą?
„Tam reikėtų nemažai laiko: atrinkti, sugrupuoti pagal temas ar darbų pobūdį, aprašyti, kam ir kaip naudojami. Tačiau mums to laiko trūksta, – neslėpė Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčioje zakristijono pareigas einantis Vitas. – Žmona tapo, o aš pinu, vos spėjame savo darbų parodoms pasiruošti.“
Pasandravio aura
Mat ši Raseinių rajono vieta, iš kurios atsikraustė ir eksponatus Domeikavos seniūnijos Mažosioms Rumšiškėms parsigabeno šeima, išties turi magišką aurą. Pasandravio ir Bernotų kaimai – poeto Jono Mačiulio-Maironio tėviškė ir gimtinė. Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai, formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Galima spėti, kad nepakartojamo grožio Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai ir įkvėpė poetą apdainuoti gimtinę, jos išskirtinį grožį. Garbaus amžiaus J. Karpienė, vieną po kito deklamuoja šio dainiaus eiles. Paskui ausis pagauna ir negirdėtus posmus. Senolė šypsodamasi prisipažįsta, kad tai ji pati surimavo. Tai – toli gražu ne vienintelis meniškas J. Karpienės gebėjimas.
Muzikantė: jaunystėje J. Karpienė grojo gitara, armonika, o prieš kelerius metus dar skambindavo kanklėmis. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Jaunystėje pririnkusi uogų ir jas pardavusi turguje nusipirko gitarą. Senolė prisimena, kad šis instrumentas nebuvo brangus, kainavo septynis rublius. Mokėjo groti ir armonika. Ji ir gitara ypač pasitarnaudavo per jaunimo gegužines. Paskui moteris pamėgo kankles, prieš kelerius metus dar sugrodavo kokią melodiją.
Išbandė tapybą: pirmasis darbas tebepuošia senolės kambario sieną. Susidomėjusi medžio drožyba, išskobė ne vieną skulptūrą.
Sovietmečiu ne viena moteris, turėjusi siuvimo mašiną, mėgo pasipuošti pačios siūtomis suknelėmis, apsiūdavo vaikus, ypač dukras. Pamačius jos tebeturimus drabužius, kilo spontaniška mintis, kad Joanai ne tik pavydėdavo kaimynės, bet ir žvilgsniais nulydėdavo miesto ponios.
Puošmena: juvelyrę R. Triukienę paviliojo tapyba, sakralinio meno tematika. Justinos Lasauskaitės nuotr.
J. Karpienė pripažino tik dviejų rūšių audinius: liną ir vilną. Elegantiško kirpimo drabužius puošė siuvinėjimais, karoliukais, nėriniais. Mėgo megzti, taip pat rinkdavosi tik lininius ir vilnonius siūlus.
Kilimų muziejėlyje neaptiksi, čia karaliauja įvairiausiomis technikomis padaryti takai: austi, siuvinėti, nerti iš audinio juostelių.
Muziejėlyje savo vietą turi kažkada senolės pasiūtos ir puošniai aprengtos lėlės. Gailiuosi nepaklaususi, ar išraiškingų veidų Joanos skudurinukės buvo tik interjero elementas, ar jomis leido žaisti dukrelei.
Visiškai negėda prisipažinti, kad, žiūrint į J. Karpienės pasiūtas, nunertas ar tik dekoruotas rankines, tiesiog varvėjo seilė. Jei savininkė būtų leidusi pasirinkti vieną, būtų buvęs be galo sunkus apsisprendimas – visos jos originalios ir įspūdingos.
Tapytoja ir pynėjas
Į menus nuo mažumės linko ir J. Karpienės dukra Rasa, tad, baigusi aštuonmetę, įstojo į tuometę Kauno 52-ąją profesinę mokyklą, kurioje įgijo meno ir juvelyrinių dirbinių kalinėtojo specialybę. „Vis dėlto mane paviliojo tapyba, sakralinio meno tematika. Pradžioje tapiau ant drobės, o paskui – ikonas ant lentos“, – šypsojosi R. Triukienė.
Brangiausia: V. Triukas demonstruoja J. Karpienei svarbiausią eksponatą – ližę. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Moteris yra surengusi kelias dešimtis personalinių parodų, su savo tapybos darbais apkeliavusi visą Lietuvą, jos veikla įvertinta šūsnimi diplomų, tarp jų – ir „Aukso vainikas“.
Tokį diplomą turi ir Rasos vyras Vitas. Jo specialybė ir pašaukimas – meno dirbinių iš vytelių pynimas. V. Triukas yra surengęs kelias personalines parodas ir kelias kartu su žmona ir jos mama. Meniško vyro rankose gimsta įvairiausi dirbiniai: iš vytelių nupintas fotelis, įvairios daiktadėžės tarnauja kasdienybėje, palubėje supasi nedidukai žaislai: paršelis, vandens nešėja, varpeliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nemunas ties Vilijampole vienai dienai virto tikra lenktynių trasa1
Tradicinės lenktynės „Kaunas Jet 2024“ jau penktus metus iš eilės paskelbė Lietuvos vandens motociklų sporto sezono pradžią. Savaitgalį Nemune ties Kauno keleivine prieplauka sulaukta rekordinio dalyvių aktyvumo: slalomo ir enduro r...
-
Kaune – 250 naujų darbo vietų: ypač ieško vienos specialybės atstovų, priima ir studentus9
Į Kauno oro uostą pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ investavo per 20 mln. Karmėlavoje esančiame oro uoste įsikūrusi orlaivių techninio aptarnavimo bazė padidėjo dvigubai, atsirado perpus trečio šimto naujų darbo vietų, tačia...
-
Prezidento rinkimų antras turas: kur Kaune bus galima balsuoti iš anksto?27
Piliečiai vėl kviečiami prie balsadėžių. Šios savaitės tris dienas vyks išankstinis antrojo Prezidento rinkimų turo balsavimas, o sekmadienį atsidarys visos apylinkės. ...
-
Aplink Kauną – kelių remontai, avarijos ir spūstys27
Šiuo metu aplink Kauną netrūksta remontuojamų kelių, išvažiavimų, todėl pasikeitusi eismo organizavimo tvarka neretai prisideda prie neatidžių vairuotojų padarytų avarijų. Todėl važiuojant pagrindiniais Kauną juosiančiais keliais,...
-
Knygos festivalis Garliavoje
Gegužės 11 d. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė bendruomenę į Knygos festivalį, kuriame buvo galima pabendrauti su rašytojais, pasiklausyti muzikos, dalyvauti interaktyvioje edukacijoje „Kosminis skrydis“, t...
-
Pasidalijo patirtimi ir aptarė problemas
Kauno rajono savivaldybėje vyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl ambulatorinių slaugos ir paliatyvios pagalbos paslaugų namuose teikimo tvarkos. ...
-
LRK žygeiviai aplankė Kauno rajoną
Beveik visą gegužę Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) rengia žygį po Lietuvą, skirtą organizacijos 105 metų gimtadieniui paminėti. Šio žygio tikslas – aplankyti partnerius, su kuriais bendradarbiaujama, taip pat aptarti pagalbos vietinei...
-
Remontuoja dviračių taką Šilelis–Kulautuva3
Gegužės 14 d. prasidėjo dviračių tako Šilelis–Kulautuva remonto darbai, kurie truks tris savaites, iki birželio 3-iosios. ...
-
Važiuos į kurortinius miestelius: Kulautuvą ir Kačerginę1
Įmonė „Kautra“ toliau eksperimentuoja ir įgyja naudingų žinių eksploatuodama elektrinius autobusus. Šį kartą testuojamas įmonės partnerių „Scania Lietuva“ „Fencer F1 Integral EV“ žemagrindis autobusas. ...
-
Akmenės rajonas keičia įvaizdį
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad savivaldos problemos sprendžiamos lengviau, kai mokomasi iš gerųjų pavyzdžių ir dalijamasi patirtimi. Kauno rajono savivaldybė daugiausia dėmesio skiria partnerystei su kaimyninėmis regiono...