- Lauryna Miškinytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiųmetiniuose „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose triumfavusį, daugiausia apdovanojimų susižėrusį spektaklį išvys ir kauniečiai. Vilniaus mažojo teatro (VMT) pastatymas „Dėdė Vania“ svečiuosis festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“.
Kūrybos išskirtinumai
Prestižiškiausiems Lietuvos teatro apdovanojimams nominuotų pastatymų sąraše VMT „Dėdė Vania“ minėtas net septynis kartus. Keturi auksiniai kryžiai atsidūrė spektaklio kūrybinės komandos rankose. Slovėnų režisierius Tomi Janežičius įvertintas už režisūrą, Martynas Nedzinskas ir Ilona Kvietkutė – už pagrindinius vyro ir moters vaidmenis, Marina Sremac (Serbija) – už kostiumus.
T.Janežičius laikomas rusų literatūros klasiko Antono Čechovo dramaturgijos žinovu. Visoje Europoje jis garsėja kaip meistras, kuriantis ypač emociškai paveikius ir kartu intelektualius spektaklius.
Teatrologė Ramunė Balevičiūtė išskiria unikalų T.Janežičiaus darbo metodą – jis esąs tikras eksperimentatorius ir žmogaus prigimties tyrinėtojas. Kaip prisipažįsta ir pats režisierius, svarbiausia jam – ne pastatyti spektaklį, o užmegzti ryšį su žmonėmis – aktoriais, visa kūrybine grupe, galiausiai – su publika.
Norą užmegzti ryšį su aplinka menininkas įgyvendina ir dėstydamas Liublianos teatro, radijo ir televizijos akademijoje ir praplėsdamas meno ribas: T.Janežičius yra ir profesionalus psichodramos psichoterapeutas, taip pat Vaidybos meno tyrimų studijos Slovėnijoje vadovas ir vienas įkūrėjų.
Ypatingą santykį režisierius kūrė ir su spektaklio medžiaga. „Nesu tikras, ar pasauliui reikia dar vieno A.Čechovo pastatymo. Man daug įdomiau rasti santykį su A.Čechovu, su istorija, vaidmenimis“, – apie spektaklį sakė T.Janežičius.
Prieš bangas
„Dėdė Vania“ laikoma viena iš keturių svarbiausių ir emocionaliausių A.Čechovo pjesių. Nors pats autorius pjesę vadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“, tai viena emocionaliausių visų laikų pjesių.
Kitoks: pagal nemarųjį A.Čechovo kūrinį VMT scenoje pastatytas spektaklis išsiskiria netradiciniais režisūriniais sprendimais. / D. Matvejevo nuotr.
Joje genialusis rašytojas atskleidė žmogaus gyvenimo esmę, didžiausius troškimus ir karčiausius nusivylimus. Čia, kaip įprastai A.Čechovo kūriniuose, per realistiškomis aplinkybėmis vykstantį veiksmą, turtingus dialogus atsivėrė vidinės veikėjų tragedijos, apnuoginama realybė apie tuščiai iššvaistytus žmonių gyvenimus. Pjesėje telpa visi žanrai – komedija, drama, tragedija, atskleidžiami visi žmogaus jausmai – meilė, pyktis, neapykanta, savigrauža, nuolankumas, godumas.
Anot menininko, šiandien kaip niekad svarbu statyti „Dėdę Vanią“ ir dėl dar vienos priežasties – itin paplitusios sėkmės ideologijos.
„Kalbame tik apie laimėjimus, buvimą laimingam, sėkmę, pasiektus tikslus. Spaudimas toks didelis. Ši pjesė parodo priešingą situaciją. Mes galime patirti nesėkmę, bet priimti tai kaip normalų dalyką. Kartu ir parodyti, kad ta sėkmės ir laimėjimo ideologija tiesiog per daug dirbtinė“, – A.Čechovo laikmečiui būdingą situaciją atspindinčios pjesės aktualumą įžvelgė režisierius.
„Kas yra sėkmė arba nesėkmė? Ypač svarbi nesėkmės tema. Svetainėje „YouTube“ galime rasti milijonus vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojamos įvairios nesėkmės. Mes mėgstame tai žiūrėti, mėgaujamės, juokiamės. Kai matome kitus žmones, kurie susimauna, juntame tam tikrą atsipalaidavimą, ar ne? A.Čechovas žinojo, kaip apie tai kalbėti. Būtų nuostabu, jei galėtume juoktis iš nesėkmes patiriančių žmonių, bet kartu juos mylėtume“, – sako T.Janežičius.
Įveikta riba
T.Janežičiaus spektaklyje neišvysime XIX a. stilistikos, kuri dažnai užliūliuoja statyti A.Čechovo pjeses apsiimančius režisierius. Atvirkščiai: estetika čia konfrontuoja su priimtinais etalonais ir atlieka ne vien fono vaidmenį. Pati pjesė čia atveria gilesnius klodus: per situaciją, joje atsidūrusius žmones.
Anot teatrologės Aušros Kaminskaitės, iš čechoviškų nelaimingos meilės, neadekvataus aukojimosi, skausmo, neteisybės, konfliktų dėl pinigų situacijų T.Janežičiaus spektaklis ištraukia absurdiškai juokingą realybę, atsiskleidžiančią ilgai trunkančiose režisūrinėse mizanscenose ir spektaklio atžvilgiu ironiškoje aktorių išraiškoje.
Teatro kritikai akcentuoja ypatingus T.Janežičiaus režisūrinius sprendimus: aktoriai nepaliaujamai balansuoja ant aktoriaus ir personažo ribos, laužo vadinamąją ketvirtąją sieną.
Sonios vaidmenį sukūrusi aktorė I.Kvietkutė neslepia, kad darbą jaukinosi nelengvai.
„Sonia – dabartinio mano gyvenimo etapo, karantino, dvejų metų, ilgų pertraukų, izoliacijų padarinys, vaidmuo, rezultatas... Kelias iki Sonios tikrai nebuvo lengvas. Reikėjo padirbėti ir su savimi, ir su savo ego, perlipti per save, savo kompleksus, vidines ribas, – sako ji. – Ar skaudėjo? Labai! Bet buvo verta! Todėl, kad šis darbas man, kaip Ilonai, davė labai daug. Pirmą sykį susidūriau su tuo, kad ne aš atskleidžiu vaidmenį, o jis mane. Todėl Sonia yra Ilona, ir Ilona yra Sonia.“
Už Astrovo vaidmenį Auksinį scenos kryžių laimėjusiam M.Nedzinskui personažas išryškėjo kalbantis su režisieriumi, daug improvizuojant ir skaitant A.Čechovą.
„Pati pastatymo stilistika ir dailininkų – tiek Branko Hojniko (scenografas – red. past.), tiek M.Sremac – darbas atskleidė, kokiame pasaulyje gyvena Astrovas. Režisieriaus taikytas darbo metodas man buvo pažįstamas ir įprastas. Ne kartą yra tekę repetuoti kelis personažus, ir tik paskui išsigrynindavo, kas ką vaidins. Niekas nežino, kad repetavau Dėdę Vanią su barzda, plike ir atsikišusiu pilvu. Kaip galiausiai gimė Astrovas, negaliu pasakyti ir nenoriu“, – sakė aktorius.
Be šių aktorių spektaklyje dar vaidina Arvydas Dapšys, Indrė Patkauskaitė, Jūratė Brogaitė, Arūnas Sakalauskas, Tomas Stirna, Vilija Ramanauskaitė, Valda Bičkutė, Tomas Rinkūnas.
Kas? „Lietuvos teatrų pavasaris“. VMT spektaklis „Dėdė Vania“.
Kur? „Girstučio“ kultūros rūmuose.
Kada? balandžio 14 d. 18 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas stalo žaidimas kviečia sukurti sėkmingą kino teatrą
Pirmasis Lietuvoje stalo žaidimas apie kino teatrus – jau realybė. Kauno kino centras „Romuva“ kartu su dviem kino teatrais iš Kroatijos – Kino Valli ir Kino Gaj, sukūrė stalo žaidimą „Žaidžiame kiną“, kvie...
-
Organizuotų tekstų išminties upė15
Kino centre „Romuva“ įvykusi poezijos ir muzikos popietė „Dar vienas pavasaris su Vytautu Landsbergiu ir Petru Vyšniausku“ sulaukė būrelio svaraus žodžio mylėtojų. Išmoningai organizuotame renginyje buvo galima įs...
-
Unikalios Kauno valstybinio lėlių teatro gastrolės JAV: aplankė Lietuvos išeivius ir jų vaikus1
Gegužės mėnesį 8–24 d. Kauno valstybinio lėlių teatro (KVLT) lėlininkai leidosi į išskirtines gastroles, kurių misija buvo pasiekti bei priminti apie lietuviškas šaknis, kultūros savitumą, kalbos grožį kitapus Atlanto gy...
-
Kaune prasideda Pažaislio muzikos festivalis1
Kaune, Pažaislio vienuolyne, penktadienį prasidės XXIX Pažaislio muzikos festivalis, jį pradės pirmą kartą Baltijos šalyse koncertuosianti pasaulinio garso dainininkė dama Sarah Connolly (Sara Konoli). ...
-
D. Ibelhauptaitė: investicijos į jaunus kūrėjus visada atsiperka8
„Iš meilės ir tyro idealizmo sėkmės ir finansinių rezultatų negausi. Jei norime turėti pasaulinio garso atlikėjus, privalome investuoti į jaunus žmones, suteikti jiems galimybių augti ir tobulėti. Buvo laikas, kai „Bohemiečiams&l...
-
„Kaunas Cantat“ – prestižinė platforma atlikėjams ir dovana klausytojams
Tarptautinis chorinės muzikos festivalis „Kaunas Cantat“ skaičiuoja jau dvyliktą skambantį sezoną. Festivalio sumanytojo ir meno vadovo Rolando Daugėlos iniciatyva kauniečiai ir miesto svečiai kasmet turi galimybę išgirsti geriausi...
-
„Kauno dienos“ studija: Pažaislio muzikos festivalis stebins naujomis erdvėmis1
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė. ...
-
Pažaislio festivalio meno vadovas E. Montvidas: kviečiame laužyti stereotipus
Gegužės 31 d. prasidės ilgai laukta kasmetinė muzikos gurmanų šventė – net tris mėnesius truksiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis. Apie jo gaires, tikslus ir ypatumus su festivalio meno vadovu, plačiai žinomu tenoru Edgaru Montvidu ...
-
Maironio premija – jauniausiai laureatei
60-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ baigiamajame vakare Kaune poetei Ievai Rudžianskaitei iškilmingai įteikta Maironio premija. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 28–birželio 2 d.
Gegužės 28 d. Kauno rajono muziejaus Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus, Akademija: 11.30 val. ekskursija-edukacija „Mamos su mažyliais Obelynėje“. Daugiau informacijos ir registracija: http://www.krmuziejus.lt/bendra/20240...