- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Miško paklotei pakankamai sudrėkus ir dosniai pašilus, susidaro tinkamos sąlygos išaugti puikiam grybų derliui. Tačiau prieš griebiant pintines ir peiliukus reikėtų apsvarstyti, ar esame tinkamai pasiruošę traukti į kasmetę grybų medžioklę.
Grybauti atsakingai
Kaip pagrindinį grybavimo pavojų mikologė Aurelija Plūkė įvardija pasiklydimą. Grybų pasaulio edukatorės teigimu, grybaujant dažnai dėmesys sutelkiamas į grybus, jų ieškant nuleidus galvą ir nežiūrint, kuria kryptimi judama.
„Taip labai lengva prarasti orientaciją, kur ėjome, kur pasukome ir kur pradėjome grybauti, todėl gali būti sunku surasti kelią atgal. Todėl su savimi visada reikia turėti veikiantį telefoną, pasitikrinti, ar yra ryšys. Verta telefone turėti programėlę, kuri veiktų be interneto ryšio, pavyzdžiui, „MapsMe“ ar „Google Maps“. Ir aš, vaikščiodama ilgiau miške, pasižymiu žemėlapyje tašką, į kurį reikia sugrįžti“, – dalijasi mikologė.
Ji teigia, kad tai ne vienintelis būdas norint nepasiklysti. A. Plūkė rekomenduoja atkreipti dėmesį į miške esančius orientyrus, grybauti tam tikrame miško kvartale ir nerinkti grybų vienam nepažįstamoje vietoje.
„Reikėtų sąmoningai atkreipti dėmesį į tam tikrus ryškius orientyrus, pavyzdžiui, išskirtinos formos medį, kalnelį ar ženklą miško takelyje. Be to, miškas būna suskirstytas į kvartalus. Taigi, galima grybauti viename iš jų. Žinoma, nereikėtų važiuoti grybauti į nepažįstamą vietą vienam.“
Aurelija Plūkė / A. Plūkės asmeninio archyvo nuotr.
Kur didžiausia įvairovė
Mikologė pažymi, kad gana sudėtinga prognozuoti, kur kiekvienais metais bus derlingi miškai.
„Miškas – ne daržas, į kurį pasodini daržovių ir sulauki derliaus. Pirmiausia mišką renkamės pagal tai, kokių grybų ieškome. Aš, kaip grybų pasaulio tyrinėtoja, labiausiai mėgstu tuos miškus, kuriuose yra didžiausia grybų įvairovė. Tai senieji miškai, kurioje gausu negyvos medienos – juose visi nuvirtę medžiai lieka irti. Ten tikrai galima rasti įvairiausių grybų. Žinoma, nelabai rasime įprastų, valgyti renkamų grybų“, – pastebi mikologė.
Norint prisikrauti pintinę baravykų, raudonviršių, voveraičių ir kitų pamėgtų grybų, svarbu jų ieškoti vidutinio senumo miškuose.
„Taip pat svarbu, kada jų einame ieškoti. Valgomieji grybai pradeda augti nuo liepos vidurio. Papildomi, tačiau bene svarbiausi veiksniai – drėgmė ir temperatūra. Grybai labai mėgsta drėgmę, jiems augti netinka sausa dirva. Jei drėgna ir šilta, pavyzdžiui, lyja merkiantis lietus, kuris prisotina drėgmės dirvožemį ir vyrauja šilta temperatūra, tikrai galima keliauti į mišką ieškoti grybų“, – paaiškina mikologė.
Ji priduria, kad dauguma valgomų grybų auga prie tam tikrų medžių.
„Pagal tai galime pasirinkti miškus grybauti. Pavyzdžiui, baravykai mėgsta augti po pušimis, ąžuolais, eglėmis, raudonviršiai auga po beržais, drebulėmis ar ąžuolais. Lepšiai visada augs po beržais, kazlėkai – pušyne, voveraitės dažniausiai auga spygliuočių miškuose, o kelmučiai – ant yrančios lapuočių medienos. Geriausia keliauti į pušynus su kitokių medžių priemaišomis – ten valgomų grybų įvairovė bus didžiausia“, – teigia grybų žinovė.
Neprarasti budrumo
Mikologė ragina grybautojus būti budrius. Ji pastebi socialiniuose tinkluose įkeltus grybautojų laimikius – didžiausių pintinių nuotraukas. Grybų žinovę stebina žmonių neatsakingumas: pirma prigrybauja, o paskui aiškinasi, kokie tai grybai.
„Renkant augalus ar grybus galioja pagrindinė taisyklė: jeigu nesi 110 proc. tikras, kad tai valgomas grybas, geriau neimti“, – sako A. Plūkė.
Jokiu būdu nereikėtų valgyti nežinomų grybų. „Kai kurie valgomi grybai turi panašių savybių į nuodingų. Tam tikros oro sąlygos pakeičia grybo išvaizdą – jeigu labai lietinga, gali būti pasikeitusi grybo spalva, kitokia tekstūra ir tada jau ne visada žinosi, ar tai valgomas grybas, ar į jį panašus nuodingas. Reikėtų būti labai atsargiems“, – pataria A. Plūkė.
Grybų žinovė primena: labai svarbu grybus pažinti ir neprisirinkti nuodingų, o valgomus tinkamai paruošti – švariai nuvalyti, termiškai apdoroti.
Miškas – ne daržas, į kurį pasodini daržovių ir sulauki derliaus. Pirmiausia mišką renkamės pagal tai, kokių grybų ieškome.
Nepamiršti saiko
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad valgomus grybus verta įtraukti į savo mitybos racioną. „Grybai yra aromatingi, todėl suteikia maistui specifinio kvapo. Tai skatina ir virškinimo sulčių išsiskyrimą paruošiant virškinimo sistemą dirbti“, – pasakoja dietologė.
Ji teigia, kad, termiškai apdorojant grybus, didžioji dalis mineralinių medžiagų, mikroelementų, baltymų išlieka.
„Vis dėlto daugiausia jų išlieka, kai grybai ruošiami garinant arba grilinant. Jeigu grybai naudojami ruošiant padažą ar sriubą, tos maistinės medžiagos ir pereina į šiuos pagardus ir patiekalus. Be to, grybuose labai mažai riebalų ir daug sveikatai naudingų medžiagų, pavyzdžiui, skaidulų ir mikroelementų. Grybus galime vadinti B grupės vitaminų šaltiniu, juose randama vitamino E, geležies, vario, kalio, cinko, folio rūgšties. Dėl šių maistinių medžiagų grybus rekomenduojama valgyti tiems, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų“, – pasakoja sveikatai palankios mitybos specialistė.
Gardžiuojantis grybais svarbu nepamiršti saiko. Suvalgęs daugiau grybų žmogus gali jaustis apsunkęs, o kartais jie sukelia ir nemalonių virškinimo sistemos jutimų: pykinimą, pilvo skausmų.
„Yra grybams alergiškų žmonių, todėl iš pradžių skanauti reikėtų po truputį. Kad grybai būtų veiksmingai suvirškinti, žmogaus organizmui reikalingi tam tikri fermentai. Vienas iš jų – trehalazė. Jeigu žmogui šio fermento trūksta arba jo visai neturi, tuomet jo organizmas grybų netoleruoja“, – priduria dr. E. Gavelienė.
Verta žinoti
• Maistui tinka virti jauni grybai. Daugiausia maistinių medžiagų yra grybo kepurėlėje.
• Apsinuodyti galima ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję ar laiku neapdorojami. Juose gali būti susikaupusių organizmui kenksmingų medžiagų.
• Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms (be deguonies) sąlygoms, gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną. Jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva – grybų vartoti negalima.
• Paruoštų valgyti grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.
• Jau paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve 0–6 °C temperatūroje.
• Geriausia grybauti anksti rytą, ypač švintant, tuomet grybai būna kietesni, tvirtesni. Grybauti tinka medinės ir plastikinės pintinės su tarpeliais.
• Einant į mišką patariama apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nustebino ožkų žvejyba3
Kuršių mariose dažniau gaudomos ožkos (Pelecus cultratus), karpinių šeimos žuvys, pasirodo, Nemunu sugebėjo nukeliauti iki Kauno hidroelektrinės. ...
-
Indonezijoje tris kartus išsiveržęs ugnikalnis išsviedė 5 km aukščio pelenų stulpą2
Ketvirtadienį tris kartus išsiveržė Indonezijos rytuose esantis ugnikalnis, į dangų pakilo penkių kilometrų aukščio pelenų stulpas, žaibuojant išsiliejo lava, pranešė Geologijos agentūra. ...
-
Vandens temperatūra Šiaurės jūroje – rekordiškai aukšta3
Vanduo Šiaurės jūroje 2023 m. buvo šiltesnis nei bet kada nuo to laiko, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys, pranešė Vokietijos Brėmerhaveno uoste įsikūrusi Alfredo Vėgenerio instituto (AWI) Helgolando biologinė stotis. ...
-
ES: gegužė – 12-as mėnuo iš eilės, kai pasaulyje buvo rekordiškai karšta
Praėjęs mėnuo buvo karščiausia gegužė istorijoje ir jau dvyliktas iš eilės karščiausias mėnuo Žemėje, trečiadienį paskelbė ES klimato stebėjimo organizacija. ...
-
Pietryčių Europoje – pirmieji šiais metais karščio rekordai
Saulės ištroškusius turistus Graikijoje, Kipre ir Turkijoje pasitinka vasaros pradžiai neįprasti karščiai. ...
-
Vyriausybė: kovojant su žievėgraužiu nupirkta mediena miške galės būti penkias dienas
Siekiant efektyviau kovoti su spygliuočių medžių kenkėju žievėgraužiu tipografu, Vyriausybė atšaukė nuo liepos turėjusį įsigalioti sprendimą iki 10 dienų pailginti laiką, per kurį nupirkta valstybinių miškų spygliuočių medien...
-
Mokslo eksperimentai: nuo augalų genofondo – iki naujų vaismedžių2
Kauno rajone įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutas – tikras mokslo lobynas. Čia ne tik saugomos įvairios augalų rūšys, bet ir gimsta nauji, sveiki produktai, i&sca...
-
Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas mažėja
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas per pirmąsias 24 val. gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pranešė šios šalies meteorologijos biuras. ...
-
Gyvūnų jauniklių gelbėjimui pasitelktas naujas būdas2
Kasmet šienavimo metu netyčia žūsta šimtai gyvūnų jauniklių. Ūkininkai paprasčiausiai nepastebi jų aukštoje žolėje. Vokietijoje šiai problemai spręsti pasitelkiamos naujosios technologijos – gyvūnų jauniklių ie&...
-
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais: Viduržemio jūroje – Juodosios jūros gyventojai1
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais, bet ir neįprastais laukinių gyvūnų migracijos pakitimais. Taip Rumunijos pajūryje, Dunojaus deltoje, pastebėti dešimtys flamingų, nors jie yra Viduržemio, o ne Juodosios jūros g...