- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sekmadienio vakarą daugybė smalsuolių visoje Lietuvoje laiką leido gamtoje. Iki vėlyvo vakaro entuziastai stebėjo dangų, kur pasirodė Šiaurės pašvaistė.
Gamtos reiškinį lietuviai stebėjo kone visoje Lietuvoje – nuo pietinių iki šiaurinių ir vakarinių rajonų.
Svarbi sąlyga sekmadienio vakarą buvo ta, kad dangus daugelyje vietų buvo giedras.
Pajūryje pašvaistė stebėta nuo pat Šventosios, Palangos, Girulių ir Klaipėdos.
Pašvaistė fiksuota ir Ventės rage, Kretingoje, Šilutėje ir Skuode.
Vis dėlto daugelis entuziastų pripažino, kad ryškiems vaizdams teko pasitelkti galingesnę optiką.
O kai kurias nuotraukas jų autoriai, skelbdami socialinių tinklų grupėse, šiek tiek paryškino.
Tačiau pastebėta, kad kai kur ryškiausiai pašvaistė matėsi apie pusę dešimtos vakaro.
Žemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera.
Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą.
Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, raudoni ir kitų spalvų spinduliai.
Žydrą spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies, o raudoną – molekulinio azoto jonizacija ir švytėjimas.
Dienos metu poliarinės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa, tačiau pats reiškinys gali vykti ir dienos metu.
Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose.
Lietuvoje šis reiškinys yra retas.
Nustatyta, kad poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais, t. y. tuomet, kai Saulėje padaugėja dėmių, fakelų, protuberancų ir kitų aktyvumo požymių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žaslių ežerą išleisti 7 tūkst. europinių ungurių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių. Iš viso šiemet į 63 šalies vandens telkinius planuojama išleisti daugiau kaip 1 mln. pavasarį į Lietuvą atsivežtų unguriu...
-
Į Žaslių ežerą bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone pirmadienį bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Orų išdaigos Lietuvoje: vienur saulė, kitur – lietus su kruša1
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ nariai dalijosi neįprastais orais. ...
-
Kelininkai: šalyje keliai sausi, vietomis boluoja rūkas3
Sekmadienio rytą keliai Lietuvoje sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?3
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...
-
Klimato kaita nulems, kaip bus auginamas mūsų maistas6
2023-ieji dėl karščio, stichinių reiškinių skaičiaus ir netolygiai iškritusių kritulių buvo paskelbti ekstremaliais. Šiemet vėl stebėjome neįprastai šiltą ir permainingą balandį. Ekspertai perspėja: ne tik visai...
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...