Pirminiais duomenimis, į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intrigos neprognozuoja.
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas teigė, kad jo pasirodymą šalies vadovo rinkimuose iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už konservatorių iškeltą premjerę Ingridą Šimonytę, siekiant jos patekimo į antrąjį turą.
Antrajame kandidatų prezidento rinkimuose ketverte pagal rezultatus liekantis Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako savo rezultatą vertinantis gerai, o dabar jėgas nukreipsiantis į pasiruošimą Seimo rinkimams šiemet spalį.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas rikiuojasi paskutinis tarp kandidatų į prezidentus, tačiau sako nelaikantis savo pasirodymo pralaimėjimu.
Šių metų sausį registruotos partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pripažįsta, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą nepatenka, tačiau pasiektą rezultatą vadina nerealiu.
Referendumo dėl dvigubos pilietybės išplėtimo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė sako besitikinti stebuklo, kad pavyks pakeisti Konstituciją, BNS kalbinti politologai tuo abejoja.
Vilniuje ir Kaune prezidento rinkimuose balsavus beveik dviem trečdaliams rinkėjų, BNS kalbinti politologai sako, kad toks aktyvumas palankus dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei, laikytai vienai realiausių kandidatų patekti į antrąjį turą su dabartiniu šalies vadovu.